Autorė: mama Monika

                    

Mildutės pirmoji išvyka prie Baltijos jūros...

O čia kelionė pas krikšto tėvelius ir puseserę į Šventają...

Pirmieji pojūčiai pamačius ir prisilietus prie jūros...

Autorė: mama Monika 

Mildutės pirmieji bandymai link pirmųjų tikrų žingsnių :)

Tikėkimės, kad jų ilgai laukti nereikės. Nes kiekvieną dieną Mildutė savo mamyte ir tėvelį nustebina vis naujais triukais :)

Vienas didžiausių Mildutės pasiekimų - Milda sėdi!

Autorė: mama Monika

Jau pats gebėjimas savarankiškai sėdėti yra svarbus mažylio įgūdis, tačiau dar svarbiau yra tai, kad tai yra pirmas svarbus žingsnis mokantis ropoti. Kai kūdikis išmoksta sėdėti, jau tik laiko, jėgų ir koordinacijos klausimas, kada jis pasileis pirmyn ant rankų ir kelių. Kai kurie kūdikiai pradeda ropoti (arba rėplinėti kokiu nors kitokiu būdu, pavyzdžiui, šliaužti pasispirdami) iki šešių mėnesių, tačiau dauguma pradeda tai daryti tarp septynių ir devynių mėnesių. Tu gali pamėginti paankstinti šį momentą – kai mažylis sėdi, padėk žaislus taip, kad jis jų nepasiektų, ir galbūt tai taps impulsu pačiam iki jų nukeliauti.

P.s. Kai tik Mildutė išmoko sėdėti ir mamytei su tėveliu pasidarė šiek tiek lengviau, jau tikrai pastebėjom, kad ji tampa vis labiau savarankiškesnė. O tai tikrai labai smagu :)

http://www.tevu-darzelis.lt/kudikis/raidos-kalendorius/6-men/0-sav/

Krikštynos. Šventė.

Autorė: krikšto mama Ramunė

Vėlykų dienos popietę, iš karto po sekmadienio mišių klebonas suteikė Mildai krikšto sakramentą ir labai gražiai pasakė: „veskite Mildą tikėjimo ir vilties keliu“.

Šventinės akimirkos (rekomenduoju žiūrėti su garsu): http://vimeo.com/23250755

Dovana, kurios vertė tikimės tik augs

Autorė: krikšto mama Ramunė

       Turbūt dėl dovanos mano ir Gedimino nuomonės išsiskyrė labiausiai – aš norėjau dovanoti tai, ko ne visai norėjo dovanoti Gediminas... Ech, o taip ieškojau kol radau...

       Tada pamasčiau, -  ir taip mano Gediminas man buvo labai pakantus visuose Mildutės Krikštynų reikaluose – niekur nesikišo, niekur „nedirigavo“... O kiek padėjo!...

       Sutarėm, sidabrinė moneta – lyg pima Mildutės investicija – puiki idėja!

      O rastas labai „šviežias“ straipsnis apie sidabro kainų perspektyvas sprendime padėjo tašką. Dalinuosi bent trupinėliu šių naujienų: „Sidabras turi labai panašias fizines charakteristikas kaip ir auksas, - pripažino ir Stephensonas, „First Asset Management“ finansų portfolio valdytojas. – Mano vertinimu, per dešimtmetį sidabro vertė rinkoje tikrai pakils. Investicija į auksą per pastarąjį dešimtmetį buvo viena geriausiai vertinamų, tačiau ateityje sidabras gali tapti tuo arkliuku, kuriuo pasinaudodami investuotojai gali išvengti pasaulinės ekonomikos bangų. (...)Istoriškai auksas buvo parduodamas beveik 30 kartų brangiau nei sidabras, tačiau dabar, kai jo vertė pakilo iki 38 kartų, ekspertai skaičiuoja, kad sidabro kaina yra maždaug 27 proc per maža. Lyginant su auksu, sidabro kaina turėtų siekti ne 37 JAV dolerius už unciją, bet 47 JAV dolerius. Neabejotina, kad auksas visuomet bus labiau taurus metalas nei sidabras ne tik dėl jo santykinio trūkumo, bet dėl jo kultūrinės reikšmės visame pasaulyje. Vis dėlto, ekspertai prognozuoja, kad greitu metu turėtų kilti ir sidabro vertė. Viena to priežasčių – sidabras, skirtingai nei auksas, turi daugiau panaudojimo galimybių pramonėje: fotografijoje, elektrotechnikoje ar chemijoje. Kadangi sidabras turi savybę ypač gerai atspindėti šviesą, gali būti panaudojamas ir veidrodžių gamyboje“ (šaltinis www.balsas.lt).

Maža balta suknelė

Autorė: Ramunė (Mildutės krikšto mama)

Suknytė jau laukia, kol ją papuoš Mildutė.

Labai mažytė, visa balta, kukli lyg kūdikis - štai ji - krikšto suknytė mažai mergytei.

Kukli ir paprasta, nes nėra nieko gražiau už mažą vaiką....

Bomboniera (bom'bo'në'ir'a)

Autorė: krikšto mama Ramunė

 

Bomboniera (bom'bo'në'ir'a) - maža dovanėlė svečiams pamaloninti.

Ir  aš, kartu su Mildute (nes juk be Mildutės nebūtų šventės) visiems nusprendėm įteikti po dovanėlę.

Skirtingose šalyse ji vadinama skirtingai: prancūzų kalboje - dragée, graikų kalboje tragêmata, arabų kalboje mulabbas, anglų kalboje Jordano migdolai arba cukruoti migdolai, italų kalboje dar vadinami confetti. Tai ir simbolinis "ačiū" ir  atsiminimas apie šventę.

Bomboniera tradicija siekia 14 amžiaus Italiją, kai svečiams buvo įprasta dovanoti saldainius, kaip laimės simbolį. Bet pakapsčius istorinius aprašymus radau, kad krikštynoms jau prancūzai pradėjo dovanoti cukruotus migdolus, simbolizuojančius klestėjimą. Būdavo dovanojami būtent 5 cukruoti migdolai, kiekvienas jų simbolizuoja sveikatą, gerovę, gyvybę, džiaugsmą ir ilgą gyvenimą.

Ruošdami simbolines „bomboniera‘s“ Mildutės krikštynų svečiams pravertėm šūsnį žurnalų, pralakstėm daug mažųjų amatininkų dirbtuvėlių, bet rezultate dovanėlės bus tokios, kokios bus...

Ačiū visiems pasveikinusiems Mildutę ir jos tėvelius krikšto sakramento suteikimo proga! Mildutės tėveliai ir seneliai pasidalino su mumis savo labai asmenine ir svarbia švente – ir Jums ačiū!

Krikštynų dėžutė

Autorė: krikšto mama Ramunė

Prieš kurį laiką išsiklausinėjusi Mildutės mamytės Monikos kur suguls visi krikštynų atributai, sužinojau, kad jie bus branginami, saugomi ir karts nuo karto pravėdinami pavasariniame vėjyje. Juk graži idėja, ar ne?

Ir padariau aš Mildutei stebuklingą Krikšto skrynią...
Pagaliau pavyko pačiupti ją ir pafotografuoti :)
Tikiu, kad ateityje Mildutei patiks apžiūrėti ką gi slepia ši dėžutė. Gal patiks atrišti, atsargiai viską išimti, "iščiupinėti", vėliau gražiai sudėti atgal ir pamėginti užrišti :-)

Tam, kad dėžutėje saugomi daiktai išliktų ne vienerius metus, turbūt neteks su skrynute žaisti kas dieną, tačiau reti ypatingos dėžutės peržiūrėjimo ritualai, manau, užaugintų žmoguje kažką ypatingo... Juk tai bus daroma kartu su mama ar tėveliu, kurie papasakos kas gi tos krikštynos, kaip viskas vyko ir kodėl viskas saugoma...

O jei ir nebus taip, kaip tikiuosi - šita dėžė gali būti visai nebloga vieta saugoti mažytėms lėlytėms, skudurėliams, barškučiams ir kitiems mieliems kasdienos žaisliukams.

121 diena, arba 1+2+1 = 4 mėnesiai kartu

Autorė: krikšto mama Ramunė

Mildutė ketvirto mėnesio sukaktuvių proga gavo visą žaidimų aikštelę dovanų. Didelė dovana, ane? Čia mums didesniems atrodo, jog tai daiktas, o mažam žmogukui šiame daikte sutelpa pusė pasaulio pažinimo įvykių. Kažkas čeža, kažkas skamba, virpa, kabo, traukiasi......

O pastebite nuotraukoje koks didelis veidrodis?

Mamytė  dovanodama jau žinojo (juk tikrai turėjo žinoti, nes ir pati buvo maža mergaitė):

Veidrodėlis - kiekvienos mažos ir didelės mergaitės svajonė.

Juk veidrodėlis, išpildys slapčiausią, bet didžiausią viltį. Būti pačia gražiausia pasaulyje.
Kas pasaulyje gražiausia? Mildutė.

Mažas rūbelis krikšto akimirkai. Idėja.

Autorė: krikšto mama Ramunė

Kokia graži pavasario diena!

Pati saulė, pats oras šiandien pastumėjo mane padėti galutinį tašką krikšto suknelės paieškose.

Juk tik su gera nuotaika priimti sprendimai ateityje gali tapti stebuklais (pati labai tikiu šita tiesa)!

Galėčiau dabar turbūt pusdienį rašyti ir kalbėti, kokia suknyčių pasiūla yra Vilniaus mieste, kokios spalvos ir stilius dominuoja, kas patiko ir visgi kiek daug nepatiko. Nuo Kalėdų ieškojau tokio rūbelio, kuris patiktu man (juk aš būsiu krikšto mama) J, kuris būtų išskirtinis, kuris būtų malonus liesti – na toks, kaip pats mažas vaikas! Ir deja…aš neradau ko ieškojau.

Nežinau ar Jūs pamilsite Mildutės suknelę, bet labai noriu, kad mūsų maža mergytė žinotu, jog mažas rūbelis krikšto akimirkai buvo sukurtas tik jai, pasiūtas tik jai.

Suknelės modelis yra mano „išieškotas“ , „išgalvotas“, „išsapnuotas“. Norėjau labai kuklios, bet kuo natūralesnės suknelės. Ir ačiu dizainerei Editai iš „Akuku“, už jos mintis, už jos pritarimą mano norui ir geranorišką pasiryžima mums pagelbėti.

Šiandien, krikšto suknelė – balionas (taip taip, būtent taip pavadintas suknelės modelis) – galutinai sukurtas ir sumodeliuotas, bei atiduotas idėjos įgyvendinimui.

Mildutės vardo dieną švęsim gegužę

Autorė: Krikšto mama Ramunė

Šaltinis: http://www.horoskopai.lt/

Vardo diena – V.14. Vardo skaičius – 3

Milda – iš liet.- meilės deivės Mildos.

Mildos labai dailios ir patrauklios. Jos savotiškai rengiasi. Gali pasirodyti aplinkiniams kaip profesionalūs fotomodeliai. O kartais gali apsivilkti savo močiutės ar net prosenelės suknele. Taigi jų stilių diapazonas labai didelis.

Mildos turi daugybę draugų ir begalybę potraukių. Jos priklauso visiems ir niekam. Ir jeigu jos dar pajunta taip reikalingą laisvę, tai tampa tiesiog laimingomis.

Mildos savo vyrams truputį šaltokos, tačiau niekada nenukrypstančios į šalį. Jos idealistės, trokšta sujungti meilę ir laisvę į visumą, kad galėtų tapti laisvos ir nepriklausomos.

Mildos nori pasišvęsti tokiam darbui, kuris leistų jaustis reikalingomis naujajame pasaulyje, kurio įsitvirtinimą jos skatina. Jos trokšta, kad kiekvienam žmogui būtų atsilyginama pagal jų įdėtą darbą, jog visi galėtų gyventi gerai. Koks bebūtų jų darbas, jis turi būtinai turėti kultūrinį ir idealistinį atspalvį. Jos mėgsta eksperimentuoti, naujas idėjas, analizę ir planavimą. Todėl gali būti, pavyzdžiui, šokėjos, mokslininkės, fotografės, astrologės, rašytojos, archeologės ir kt.

Mildoms rekomenduotina vengti nereikalingų ginčų, bendrauti su valkatomis, kontroliuoti savo temperamentą.

Krikšto sakramento suteikimo data

Autorė: krikšto mama Ramunė

Planuojam Mildutę krikštyti balandžio mėnesį

Ir ar žinote..?

O gal Mildutės tėveliai ir viską žinodami taip suplanavo?

Pirmą kartą deivės Mildos vardo kilmė paminėta Teodoro Narbuto 1835 m. išleistoje Lietuvių tautos istorijoje. Ir jau minėtas T. Narbutas savo knygoje teigia, kad baltų kultūroje Deivei Mildai buvo skirtas balandžio mėnuo, kuris dar buvo vadinamas Mildžiu. Senovės lietuvių Gedimino laikų kalendoriaus spiralės ženklas vaizdavo pirmąjį mitologinį mėnesį – balandį, skirtą Mildai.

Beja, artimiausia Mildos šventykla buvo Mažeikių raj. Šalia Sedos. Ir nežinau ar atsitiktinai, bet didžiausias Lietuvoje meilės akmuo taip pat visai šalia – Židikuose.

Pasaka Mildutei

Tekstą surinko: Ramunė (Mildutės krikšto mama)

Danguje gyveno vaikelis ir ruošėsi netrukus gimti. Vieną dieną jis paklausė Dievo:

- Man sako, kad tu rytoj ketini mane nusiųsti į žemę, bet kaip aš ten gyvensiu būdamas toks mažytis ir bejėgis?

- Iš daugelio angelų aš išrinkau vieną tau. Jis lauks tavęs ir tavimi rūpinsis, – atsakė Dievas.

- Bet juk čia, danguje, man nieko netrūksta, ... esu laimingas. 

- Tavo angelas tau dainuos ir šypsosis kiekvieną dieną. Tu jausi jo meilę ir būsi laimingas.

- Bet, - neatlyžo mažasis, - kaip aš suprasiu, kai su manim kalbės, juk aš nemoku žmonių kalbos?

-Tai paprasta, tavo angelas kalbės tau pačius gražiausius ir šilčiausius žodžius, kokių tu dar nesi  girdėjęs, ir su didžiule kantrybe bei rūpesčiu jis mokys tave kalbėt.

Vaikutis pakėlė į Dievą akis:

- O ką aš darysiu, kai norėsiu pasikalbėti su tavimi?

Dievulis nusišypsojo:

-Tavo angelas suglaus tavo delniukus ir mokys tave maldų.

-O aš girdėjau, kad žemėje yra blogų žmonių, kas mane apsaugos ir gins?

Dievas apkabino vaikutį:

-Tavo angelas tave gins, net jeigu grės pats didžiausias pavojus. Ir staiga mažutis nusiminė:

-Bet aš visą laiką būsiu nelaimingas, nes daugiau tavęs nebepamatysiu...

Dievas pakėlė vaikutį ir tarė:

-Tavo angeliukas visą laiką kalbėsis su tavimi apie mane ir mokys kelio, kad galėtum pas mane sugrįžti. Netgi jei aš visą laiką būsiu šalia tavęs.

 Šiuo metu buvo taip gera ir ramu danguje, bet žemėje jau girdėjosi balsai, ir vaikutis paskubomis švelniai paklausė:

- Dievuli, jeigu jau man reikia tave palikti, prašau pasakyk man, kuo mano angelas vardu.

- Tavo angelo vardas nėra svarbus, tu jį tiesiog vadink mamyte.

Mildutės ĮSAKYMAI seneliams

Autorius: visagalis internetas(kopijavimo iniciatorius: Gediminas (Mildutės krikšto tėvas))

1. Padėkite mano tėveliams dorai užauginti, nes doros jie ir patys dar nelabai moka… :)
2. Per mano gimimo dienas ir kitas svarbias šventes nustebinkite mane vis didesnėmis dovanomis - nes juk ir aš augu ir dideju…
3. Išmokykite mane rašyti, kad tėveliai grįžę po darbų namo, žinotų kur manęs ieškoti…
4. Kai duosite pinigų savoms išlaidoms, geriau duokite popieriniais ne metaliniais, nes metalinius lengviau pamesti…
5. Kai tėveliai norės pabūti dviese su malonumu mane prižiūrėkite, nes juk ir man reikia sesutės ar broliuko…
6. Nuo šiandien iš algos, o vėliau ir iš pensijos, pradėkite taupyti pinigėlius mano smulkioms išlaidoms, nes man jų reiks vis daugiau ir daugiau…
7. Mylėkite, gerbkite, lepinkite mane, nes jeigu taip nepadarysite kentės Jūsų vaikai… :)

Mildutės PRAŠYMAI tėveliams

Autorius: visagalis internetas(kopijavimo iniciatorius: Gediminas (Mildutės krikšto tėvas))

      1. Mano rankos dar mažos: būkit geri, nelaukite, kad aš gerai pasikločiau lovą, nupieščiau piešinį arba numesčiau kamuolį. Mano kojos dar trumpos: eikit lėčiau, kad aš suspėčiau.
2. Mano akys dar nematė tiek pasaulio, kiek jūsų: būkit geri, leiskite man pamažu jį ištirti; neverskite manęs, kai tai nebūtina.
3. Namų ruoša niekur nedings; būkit geri, skirkit man laiko paaiškinti apie šį nuostabų pasaulį ir darykit tai su noru.
4. Aš esu jautri! Būkite atidūs mano poreikiams; nesikabinėkite prie manęs visą dieną. Elkitės su manimi taip, kaip norėtumėte, kad su jumis būtų elgiamasi.
5. Aš esu ypatinga dovana! Saugokite mane, reikalaukite iš manęs atsakomybės už savo veiksmus, duokite nurodymų, kaip reikia gyventi, ir drauskite mane su ypatinga meile.
6. Man reikia paramos, kad galėčiau augti. Būkit geri, neskubėkite kritikuoti. Jūs galite kritikuoti veiksmus, kuriuos aš darau ne taip, bet ne mane.
7. Duokite man laisvę pačiai spręsti. Leiskite man suklysti, kad galėčiau pasimokyti iš savo klaidų. Taip aš išmoksiu apsispręsti, kai iš manęs pareikalaus gyvenimas.
8. Būkite geri, neatlikite už mane to, ką aš turiu padaryti pati. Tai priverčia mane jausti, kad mano pastangos neatitinka jūsų lūkesčių. Aš žinau, kad tai sunku, bet prašau, nelyginkite manęs su kitais vaikais.
9. Nebijokite išvykti savaitgaliui abu kartu. Vaikams taip reikia “atostogų” su seneliais. Be to, tai yra puikiausias būdas įrodyti, kad jūsų santuoka yra nuostabi.
10. Būkite man dvasinis vadovas. Išmokykite mane tikrų vertybių namuose ir rodykite man gerą pavyzdį, kuriuo galėčiau sekti.

Mildutė gimė. Valio!

Autorius: Gediminas(Mildutės krikšto tėvas)

Gimimo data:  2010 m. lapkričio 17 d., trečiadienis (Trečiadienį taip pat gimė ir Mildos tėtis)

Orai gimimo diena: gal kas prisimenate ir galite palikti įrašą komentaruose? Ar lijo? Ar dar ant medžių buvo lapų? O gal jau matėsi pirmas iškritęs sniegas?

Gimimo laikas: 15 val. 38 min.

Plaukai: švelnūs

Akys: debesų spalvos
Ūgis: 53 cm
Svoris: 3,710 kg (nors kaip mergina galėčiau to ir nesakyti)
Vieta: VšĮ Mažeikių ligoninė
Vardas: Milda, kas nežino, yra lietuvių vardas, reiškiantis mildingai “draugiškai, meiliai”, o taip pat lietuvių pagonių Meilės ir meilinimosi deivė.

Kinų horoskopo ženklas: Tigras (toks pats ženklas ir mamytės, ir tėvelio, namie dabar net 3 tigrai :))
Gimimo mėnesio akmuo: Akvamarinas
Šeimyninė padėtis: netekėjusi, bet pažadėta

Pirmas žodis: dar reiks palaukti ...

Pirmas žingsnis: bus, tikrai greitai jau bus

Pirmas dantukas išdygo: oi, čia tėveliai pasidžiaugs... taip tėvelių džiaugsmui pirmasis dantukas išdygo kai mums buvo 7 mėnesiukai, ir jau neužilgo džiaugsimės ir antruoju :) beja, dantukų dygimas nepadėrė mums didesnių bėdų, nebuvo nei aukštos temperatūros, nei zyzimų, tiesiog, kaip močiutė Angelė sako: "čia tikra karo motriška" :)

Kam ir kodėl atsirado šis blogas

Autorė: Ramunė (Mildutės krikšto mama)

Iš tiesų apie vaikus, kurie augo kol aš senau, turėčiau parašyti knygą :-)

Bet tai bus dar ne dabar... Kai vaikai užaugs, o aš pasensiu...

Taigi ... Šio blogo idėja atsirado labai spontaniškai. Mintyse svarsčiau - ar nuotraukos ir video yra tai, kas gali išsaugoti tikros vaikystės prisiminimų akimirkas? O kaip nuotrauka užfiksuoti mamytės susirūpinimą, kai pirmą kartą vaikui pakyla ligoniuko temperatūra, kai tėvai „eina iš proto“ rinkdami vaikui pirmųjų žingsnių batukus arba tą visuotinį tėvų, senelių ir artimųjų džiaugsmą, kai vaikelis pirmą kartą juos pašaukia vardu???

Ir šiai dienai aš neradau geresnės idėjos, kaip vaiko augimo dienoraštis. Tokį dienoraštį turėjau aš pati, kur mano mama surašė viską – nuo pirmo plaukų kirpimo, danties dygimo, ištarto žodžio iki labai asmeninių prisiminimų. Kokie svarbūs man buvo tie faktai, kai jau paaugusi pati skaičiau šiuos užrašus. O vienas iš smagumų buvo – kai mama leido toliau šiuos užrašus tęsti pačiai...

Šis blogas yra mažos mergytės augimo dienoraštis.
Šis blogas yra Mildutei, kol Jos tėveliai pasakos mums apie tai, kuo galim padėti jai augti.
Šis blogas yra Mildutės, nes pastebėjimai, kuriuos paliksite komentuodami įrašus, bus skirti jai, kai Ji paaugs ir pažins raides.